Kelionė link jūros

Šimtas metų ta jūra, bet vat nusprendė tėvai vykti prie jūros, tai ką jau darysi… Daugeliui keista, kad aš taip nemėgstu jūros. Na nepatinka ir tiek. Man žymiai geriau kalnai, kalneliai, piliakalniai ir aukštesnės vietos, nuo kurių matosi gražūs vaizdai 🙂 Keliaujame ne tiesiai prie jūros, o aplankydami įvairias vietas. Pirmas taškas – Ukrinai. Tai kaimas, kuriame yra išlikęs koplytstulpis skirtas baudžiavos panaikinimui (Steponas Gailevičius, 1861 m.).

Kaip žinia, 1861 metais buvo Rusijos caras panaikino baudžiavą. Apsilankėme kapinėse, kuriose palaidota Šatrijos Ragana. Kadangi nesame buvę Skuodę, tai užsukume ir ten. Perėjome kelias gatves, užsukome į bažnyčią ir patraukėme jau link Latvijos sienos.

Latvijoje pirmas taškas – Priekule. Gražus miestelis, kuriame yra dvaras (dabar vidurinė mokykla), švedų vartai.

Suvalgome ledų ir keliaujame jau link Liepojos. Ar žinote, jog Liepojoje gimė Balys Dvarionas? O kas mokėsi Liepojos gimnazijoje? Į tai atsakysiu vėliau 🙂 Užsiregistravome viešbutyje ir išėjome pasivaikščioti. Pirmiausia nuėjome pasižiūrėti kaip atrodo Liepojos muziejus.

Viduje nerealus interjeras. O ir šiaip ten labai daug gražių medinių namų. Panašių yra Vilniuje, Žvėryne. Na, kol kas yra. Nuėjome prie Liepojos universiteto, kuriame ankščiau buvo gimnazija. Joje mokėsi Stulginskis, Smilgevičius, broliai Narutavičiai (apie juos jau ankščiau rašiau).

Kas skaito apie mano keliones, tai jau turbūt seniai suprato, kad bažnyčios būna aplankomos visada. Taigi, apsilankėme Švč. Trejybės katedroje. Labai puošniai atrodo, nors iš išorės neatrodo, kad ji graži būtų. Yra galimybė užlipti į bokštą, tai su mama užlipome ir nenusivylėme – grožis nerealus – visas miestas kaip ant delno.

Tada nuėjome į seniausią bažnyčią Liepojoje – šv. Onos bažnyčią. Ir galiausiai – Šv. Juozapo katalikų katedrą. Va ten tai grožis. Įvairūs raštai, spalvos…

Tokios bažnyčios dar neteko matyti. Labai gražu. Ir galiausiai – jūra. Nieko įdomaus, bet jūra. Na tik tas veidrodis – Liepaja įdomus 😀

Vakare buvo „griūk negyvas“. O dar paaiškėjo, kad kolegė Regina su šeima lygiai taip pat lankosi Liepojoje. Geras sutapimas 😀 Reginos lankosi Liepojoje 😀 Tiesa, dar matėme Latvijos muzikantų garbės alėją, kurioje yra įvairių muzikantų delnų įspaudai. Ryte po pūsryčių dar nuėjome prie jūros. Ir patraukėme jau link Lietuvos. Užsukome į Durbę (na, Durbės mūšį gal kažkas atsimena). Ten yra pilies liekanos ir durbiečiai jau renkėsi Jojinių šventimui.

 Latvijoje Joninės tikrai švenčiamos, ne taip kaip pas mus. Apsižvalgėme miestelyje, nes muziejus dar nedirbo. Nuėjome į bažnyčią, o paskui jau ir į muziejų, kuriame jo steigėjas mums daug įdomybių papasakojo. Fainas žmogelis, kuris savo iniciatyva renka senienas ir taip pildo miestelio muziejų. Kad daugiau tokių žmonių būtų 🙂 Pravažiuojant apsilankėme Saldus mieste, kuriame yra „karvutės“ fabrikas. Gražiai sutvarkymas miestas. Dar užsukome į Dobelę. Nusipirkome alaus, tortą ir dar kai ko. Apžiūrėjome trumpai centrą ir pasukome link namų. Štai tokios mūsų trumpos atostogos „užsienyje“. Norėčiau pakartoti tas keliones, kurios buvo kai buvau dar nedidelė ir mama važinėjo su BMW 525i (taip, taip, atsimenu aš tai 😀 ).