Savaitgalis Rygoje

Apie mokslus papasakosiu atskirai, o dabar apie savo savaitgalį Rygoje. Kadangi tėvas pagal projektą laiką leidžia Rygoje ir iki mėnesio galo ten bus, tai sugalvojau, kad galiu ir aš kartu pabūti, apžiūrėti miestą dar kartą ir šiaip atitrūkti nuo visko bent trumpam. Šeštadienį ryte prasidėjo mano kelionė. 9:15 ir aš jau kelyje. Dėliojausi mintis, kaip reikės nusipirkti bilietą, jeigu dirbs žmogus, kuris nemoka angliškai. Pasakyti rusiškai man būtų nelengvas darbas, tačiau įmanomas. Išlipu stotyje ir matau kaip pasikeitusi ji. Faktas, kad ilgai nebuvau Rygoje. Nueinu į aptarnavimo centrą, o ten sėdi jauni darbuotojai. Pasidarė šiek tiek lengviau. Taigi, pavyko lengvai nusipirkti bilietą, o ir darbuotojas labai gražus pasitaikė… Dar vienas malonumas laukė nueiti iki stotelės ir įlipti į tą troleibusą bei nepraleisti reikiamos stotelės.  Čia buvo lengviau negu tikėjausi. Įlipu į troleibusą, pasižymiu bilietą ir laukiu, kol išgirsiu reikiamos stotelės pavadinimą. Ir tik… Lietuviškai skambėtų daugmaž taip „pateikite bilietėlį“. Jo, galvoju, Vilniuje kontrolės nepasitaiko per 4 dienas, o čia iškart. Važiuoju toliau ir girdžiu, kad sekanti stotelė bus mano. O pro langą matau ir tėvą, kuris manęs jau laukia. Apsidžiaugė mane pamatęs. Palyginus geroje vietoje gyvena. Nuo centro apie 5 km, tai Rygos mąstais nėra toli. O ir mašinų nesigirdi, tik traukinys šalia vis pravažiuoja. O jau butas koks… Rygoje gyvena geriau nei Vilniuje. Na, kai turi skirtų pinigų gyvenimui, tai pasižiūri optimalų variantą, kad būtų patogi vieta, normalūs patogumai, o ne bendrai su visais. Pavalgome pietus ir keliaujame į botanikos sodą. Juokėsi jis, kad tau nereikia atitrūkti nuo gamtos taip staiga. O jau kokie rododendrai ten… Nu kažkas nerealaus… Ir kvepia skaniai.

Jų yra keliose vietose, tai atradę daugiau, dar labiau apsidžiaugėm. O paskui keliavome į miestą. Pasivaikščioti po senamiestį, parką pats smagiausias dalykas. Senamiestyje pasiklausėme dviejų panelių grojančių altais, užėjome į TIC, kur radome skirtuką. Dar pasivaikščiojome po senamiestį ir patraukėme link namų.

Grįždami ėjome pro Laimos fabriką ir užėjome į firminę parduotuvę pasižvalgyti. Paskui į parduotuvę nusipirkti valgyti ir namo. Nors buvo likę apie 1,5 km, bet jau keliavome autobusu, nes buvome labai pavargę. Grįžus užsuko buto šeimininkas ir atvežė patalynę man, dar paklausė, ar nieko netrūksta, gal muilo reikia ar šampūno. Paskui su mama pašnekėjome ir ėjome vakarieniauti. Ko labiausiai nekenčiu, kad negaliu normaliai miegoti ne savo lovoje. Anksčiau buvo keista, kad žmonėms taip būna, tačiau ir man taip nutiko. Ryte labai sunkiai kėliausi ir tai atsikėliau vėlai, apie 10 val. Pavalgiau pusryčius ir iškeliavau į zoologijos daržą. Iki jo beveik 4 km, o autobusas buvo neseniai nuvažiavęs, tad nusprendžiau, kad keliausiu pėstute. Kadangi vieta nepažįstama, tai laikas neprailgo, o ir eiti palei parką teko, tad buvo malonu pasiklausyti paukščių čiulbėjimo. Zoologijos sode esu buvusi su mama prieš kokiu 10 metų, gal truputį mažiau. Kokių tik gyvių ten nėra…

Geresnis nei Kauno zoologijos sodas, man Rygoje labiau patinka. O ir žinios apie paliekantį įspūdį zoologijos sodą siekia gūdų sovietmetį, kai jame lankėsi mamos teta ir jai labai patiko. Taigi, apžiūrėjau įvairiausiu gyvius, sutikau krūva lietuvių. Gaila, kad tigras miegojo toli ir surikatų nebuvo, bet atpirko viską liūtas, tamsoje šviečiantys skorpionai ir hipopotamai. Pasivaikščiojau ir grįžau namo jau su tramvajumi. Patikrinau kaip galima per traukinių bėgius greičiau pareiti namo… Grįžus tėvas dar dirbo, tai pailsėjau, paskui ir jis nuėjo pailsėti. Užvalgėme ir iškeliavome. Nuėjome į Brolių kapus. Ten yra paminklas žuvusiems Pirmajame pasauliniame ir Latvijos nepriklausomybės karuose. Kapinėse taip pat palaidoti žuvę per Antrąjį pasalinį karą ir Lačplėšio karo ordino savininkai.

Visas kompleksas labai įspūdingai atrodo. Mūsų padaryti paminklai nieko verti prieš tokį… Apžiūrėję nukeliavome į miestą. Pasivaikščiojome po parką, tada pasižiūrėjome Jungendo stiliaus namų, kurie man nerealiai gražūs…

Ir vėl į senamiestį. Ten vėl grojo tos pačios panelės. Paskui patraukėme link turgaus. Taip, turgus dar veikė, nors buvo vakaras ir žmonių jame buvo. Kainos didesnės nei pas mus… Praėję turgų nuėjome link krantinės. Labai gražiai sutvarkyti dabar ten. Pasėdėjome, pasišnekėjome ir grįžome namo. Galvojau, ar dar pasilikti dienai, ar važiuoti namo, bet muziejai pirmadieniais nedirba, oras žadamas prastas, tad nusprendžiau važiuoti namo. Ryte buvo sunkoka anksti keltis, tačiau galvojau, jog pamiegosiu važiuodama. Įlipus į autobusiuką ir pasisveikinus lietuviškai, vairuotoja labai nustebo ir kartu apsidžiaugė, jai smagu, kai važiuoja ir lietuviai. Kartu važiavo ir užsieniečių – 3 iš Japonijos, 4 iš kokios gal Ispanijos ar kur ir dar vienas iš neaišku kur. Žinoma, keliavo ir dar keli lietuviai bei latviai. Visų nuostabai, pasienyje patikrino dokumentus, tačiau visi buvo tvarkingi, tad greitai keliavome namo. Džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę pasibūti Rygoje, niekur neskubėti. Norėčiau dar, tačiau jau nebe išeis taip. Kaip sakoma, gero po nedaug, o po geros savaitės manęs lauks Vilnius.