Savaitgalio linksmybės Vilniuje

Šis savaitgalis buvo kitoks nei visi kiti. Apsilankiau seniai lankytose vietose ir atradau naujų. Šeštadienį nuėjau į 3 bažnyčias ir aišku kaip visada per senamiestį perėjau. Man viena gražiausių Vilniaus bažnyčių – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Ne veltui ji viena gražiausių ir pasaulyje. XVII a. Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Antakalnyje statyti naują bažnyčią, kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu. Bažnyčia išpuošta italų skulptorių lipdiniais, todėl ji ir yra pasakiško grožio…

Norėjau nueiti iki Vileišių rūmų, bet… Reiks tą pusę kada apvaikščioti. Patraukiau link katedros. Kartą per savaitę ten užsuku. Uždegiau pora žvakelių ir sukalbėjau poterius. Jau šiek tiek sąžinė graužia, kad nebuvau prie savo mylimo giminaičio kapo apie 3 mėnesius, todėl ir nueinu poterius kalbėti. Sugalvojau, kad reikia nueiti ir į Bernardinų sodą.

Gal kažką gražaus pamatysiu. Deja, nieko įdomaus ir gražaus… Kad jau pro šalį ėjau, tai ir į Bernardinų bažnyčią užėjau. Ji man irgi viena gražiausių.

O paskui jau per senamiestį link stotelės, nes labai tingėjau pėstute grįžti namo. Grįžusi apsitvarkiau namus, pamiegojau (kažkoks miego trūkumas) ir pradėjau ruoštis miestan. Ne, šįkart ne eiliniam pasivaikščiojimui, o rimtesniam reikalui – grupės Padugnės koncertui. Tai ką jie groja, tikrai ne kiekvienam patiks, tačiau aš klausausi visko, ne tik rusiško popso kaip kai kam atrodo, o ir roko, repo ir t.t.  Todėl ir patinka tai, ką jie daro. Šioje grupėje groja du kolegos, su kuriais dar sėdim kartu (jo… 3 meniškos sielos kartu sėdi – kaip netikėta 😀 ). Taigi mes su jais ir apie muziką pasikalbam kartais, pasiklausom geros senos muzikos. Neliūdim dirbdami 😀 Į koncertą ėjau su pussesere. Laukdama jos sugalvojau 3 priežastis, kodėl gerai, jog su ja einu, o dabar dar viena atėjo į makaulę. Vienos išduoti negaliu, tačiau kitas atskleisti galiu 🙂 1. Ramiau mamai, nes juk reikėjo pasakyti, kad nebūsiu namie ir kad neskambinėtų. 2. Draugė gali išvesti iš kelio (čia, žinoma, juokais). 3. Su pussesere iki šiol retokai susitikdavome, tad reikia atsigriebti už tą laiką 🙂 Per tuos 3 mėnesius jau tris kartus susitikusios buvom ir tikiuos, kad tikrai karts nuo karto susitiksime 🙂 Atėjus pasisveikinau su kolegomis, o paskui kolega prisėdo prie mūsų staliuko pokalbiui. Taip, taip, su kolegomis pasisekė 🙂 Pusseserė mane nustebino, nes paklausė ar gersiu alų 😀 Taigi gėrėme alų, kalbėjomės ir klausėmės koncerto 🙂 Po koncerto jau kitas kolega priėjo paklausti, ar patiko, o mums aišku patiko ir pasirodo, kad pusseserė ankščiau klausėsi punk rock‘o (ko aš nepasakyčiau). Paskui kolega vėl prisėdo prie mūsų ir pasikalbėjome. Išaiškėjo, kad vis dėlto dabar tik man reikia naujo fotoaparato ir galėsim steigti foto būrelį 😀 Jis vis dar rūpinasi manimi (kas man patinka ir kuo aš labai džiaugiuosi – smagu, kai yra žmogus, kuris rūpinasi, nes jau buvau pamiršusi kas tai yra 🙂 ) ir pasiteiravo kaip mano dantis (jau daugiau nei savaitė laiko kaip jaučiu, jog turiu dantį, nes 4 dienas skaudėjo daugiau mažiau, o kai pradėjau gerti antibiotikus, skausmas praėjo, bet ištino…). Buvo ir kolegės atėjusios, su kuriomis taip pat persimečiau keliais žodžiais. Vėliau sužinojau, kad ir joms tokia muzika patinka 😀 Dar truputį pasėdėjome ir atvažiavo pusseserės draugas, kuris parvežė namo, kad pusseserei ramiau būtų (su pristatymu iki pat durų, nors prašiau sustoti kitur, kad nereiktų sukinėtis) 😀 Seniai reikėjo tokio pasisėdėjimo. Ką aš galiu pasakyti – čia aš tikrai GYVENU ir esu TIKRESNĖ 🙂 Jau lygiai 3 mėnesius esu labai laimingas žmogus, nes dabar gyvenu taip, kaip visada norėjau (nors iki pilnatvės dar kai ko trūksta, bet viskam savas laikas).

 

Išaušo sekmadienis ir suprantu, kad nekenčiu tų didelių langų, nes labai jau šviesu ir todėl miegai greičiau išlaksto. Pasiimu telefoną, peržiūriu socialinius tinklus ir galvoju, ką nuveikti šiandien. Planas tik vienas – Žvėrynas. Lapkričio mėnesį pirmą kartą apsilankiau ten daugiau nei kad iki cerkvės (kur šalia tilto), paskui dar daugiau pamačiau ir supratau, kad šią miesto dalį pažinti noriu geriau. Kai buvau Adventur 2018, iš Vilniaus stendo pasiėmiau žemėlapį su maršrutu aplink Žvėryną. Tad nusprendžiau, kad peržvelgsiu žemėlapį ir eisiu pažindintis su Žvėrynu. Kai kas manęs nelabai domino ką galima pamatyti, kai ką jau buvau mačiusi, o kai ką norėjau pamatyti. Taigi pavalgau, susirenku ką reikia ir keliauju į stotelę. Niekaip neatsidžiaugiu, kad stotelė šalia namų. Nuvažiuoju iki Lukiškių aikštės ir keliauju link Žvėryno tilto.

1905 – 1907 metais buvo pastatytas šis tiltas ir pavadintas caro Nikolajaus vardu. Jo ilgis – 103, 1 m, plotis – 11, 35 m. Praėjau pro Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę. Neužėjau, bet tikrai žinau, kad reiks kada pereiti per cerkves ir apžiūrėti interjerus.

Žvėrynas garsėja savo mediniais namais, kurie yra labai gražūs, puošnūs. Gaila, kad jie nyksta. Pusseserė minėjo, jog anksčiau ten buvo labai gražių namų, tačiau jie sudegė. 1902 metais Žvėryne buvo penki mūriniai ir 285 mediniai namai. Dabar likę labai mažai…

Vien dėl šių medinių namų man norėjosi apžiūrėti šį rajoną ir dar tikrai reiks jį išvaikščioti 🙂 Viena įdomiausių savo pagrindiniu altoriumi bažnyčių man yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Kodėl? Nes pavaizduoti svarbiausi Vilniaus objektai. Niekur nesu mačiusi, jog būtų vaizduojama urbanistika. O ir vitražai labai gražūs, klausykla.

Taip, kuo toliau, tuo labiau vertinu tai, ką matau Ši bažnyčia pastatyta prieš beveik 100 metų, tad galima sakyti visai nauja. Toliau ėjau ieškoti skulptūros „Čiulbantis kryžius“ ir siauruko pylimų.

Skulptūrą radau, o kaip su siauruku… Teoriškai jis pro ten turėjo važiuoti link Vingio parko. Na, bet tam reikia daugiau žinių 🙂 Pakeliui buvo viena nedidelė cerkvė, infekcinės ligoninės senieji mediniai pastatai.

Ir galiausiai – karaimų kenesa, kuri yra šalia Karaimų gatvės.

Iš viso padariau netoli 8 km ir tuo labai džiaugiuosi. Dar ir vakare išėjau kaip visada per miestą pereiti, tai gavosi 7 km. Liūdesį tik taip galiu nuvyti ir džiaugiuosi, kad tai man padeda. Svarbiausia, kad išėjusi apie nieką negalvoju dažniausiai. Tiesiog negaliu, užsiblokuoja kažkur kažkas.