Kelionės į botanikos sodą arba eilinis savanoriavimas

Jau trys savaitės mąstau parašyti kiek kitokį įrašą – apie tai, kaip kiekvieną dieną keliauju į Šiaulių universiteto botanikos sodą. Ką aš ten veikiu? Dirbu? Ne, aš ten eilinį kartą savanoriauju. Kodėl? Nes man ten patinka, ten jaučiuosi gerai, galiu išmokti augalus arba daugiau apie juos sužinoti. Bet kodėl? Juk geriau gauti atlyginimą už darbą, o ne savanoriauti. Ir tokių klausimų karts nuo karto gaunu jau 3 metai. Taip, 3 metus savanoriauju botanikos sode. Pirmus du metus rugpjūčio mėnesį. Tai buvo geriausi mėnesiai per vasarą, nes turėdavau ką veikti ir kažką naujo išmokdavau, kad ir nedaug. Tiesa, pirmus metus irgi per programą dalyvavau, nes dar nebuvau studentė (nors žinojau, kad studijuosiu magistro studijas). Plius, savanoriavimas pagal specialybę, tad išvis gerai. O dabar ne tik rugpjūtį, tačiau ir rugsėjį, ir spalį (na, tikiuosi, kad jau iki tol darbą rasiu). Kadangi ieškau darbo ir nenoriu eiti į kvailus (mano manymu) susitikimus su darbo biržos darbuotojais, tad nusprendžiau, kad ir vėl galiu savanoriauti. Tada prisiminiau, kad būna programos, kurių dėka galima gauti ir šiek tiek pinigų. Tad pasirašiau sutartį ir vėl aš savanorė botanikos sode. Manau, kad aš kol kas vienintelė savanorė, kuri ateina į botanikos sodą savanoriauti kiekvienais metais. Juk niekas nenori ravėti, karpyti, sodinti, nors tai anksčiau darydavau ir man buvo gerai.

Svarbiausia, kad turi ką veikti, nes leisti laiką vien namie tikrai ne man. Man reikia bent jau kažkokios veiklos. Žinoma, atsikelti sunkoka, jeigu nueinu vėlai gulti, nes reikia anksti keltis. Tačiau viską atperka tai, kad darbuotojai laiko mane kaip sava ir žinančia šiek tiek apie augalus (aš juk ekologė, ne botanikė). Kartais net pasijaučiu kaip viską žinanti, tad man tai keista būna.

Per rugpjūčio mėnesį nei karto neravėjau tik sodinau ir karpiau (tačiau ir tai nedaug). Direktorius sugalvojo, kad savanoriai turi daryti tai, kad kažką išmoktų naujo. Per visą laiką dariau įvairius darbus – ryškinau augalų etiketes (tai dariau jau ne pirmą kartą), o dabar darau naujas etiketes, kurios gražios, laminuotos ir laikys ilgiau negu rašytos su markeriu (taip gali išmokti augalų pavadinimus lotyniškai).

Sodinau lanksvų sodinukus, karpiau viendienių žiedus, o svarbiausia – dariau tai, kas man patinka – fotografavau augalus. Mano dėka botanikos sodas turės augalų foto bazę, kuri labai pravers pardavinėjant augalus, kurie nežydi.

Padarius nedidelį albumą, į kurį sudėjus pardavinėjamų augalų žiedų nuotraukas, galima greičiau parduoti kažkokius augalus. O kur dar pasirengimas Žolinės šventei… Ne daug prisidėjau, bet vis dvi rankos. Be to, visą šventę stengiausi įamžinti.

Dar kai ką gero nuveikiau – padėjau vienai darbuotojai pravesti edukaciją, na nedaug, bet vis šis tas. Paskui su direktoriaus pagalba vaikams pravedžiau žaidimą sode. Vienas vaikas mane net kelis kartus pavadino „mokytoja“. O kur dar bendravimas su lankytojais, kurie turi kažkokių klausimų ar tiesiog lankytojai iš Latvijos nori pagirti, kad pas mus gražu. Dalyvavome viename renginyje, kuriame visai netyčia sudalyvauti teko ir man.

Dabar turime studentų iš Taivano, tai prisidedu prie jiems skirtų darbų ir padedu sodo darbuotojams.

O kur dar šiaip pagalba sodo darbuotojams… Tiesa, aš ir pasiūlymą turėjau sodui, kad gali jie padaryti laminuotus skirtukus su sodo augalais. Mano skirtukų kolekcijoje yra keletas laminuotų skirtukų su augalais, tad ir pavyzdžių turiu kaip būtų galima padaryti ir kokie augalai būtų tinkamiausi. Taigi direktorius man leido pačiai pasibandyti padaryti skirtukų ir jeigu išeis, tai bus galima padaryti tokių nedidelių dovanėlių kam nors. Juk taip daug įdomiau negu kokie lankstinukai, nes skirtuką gali panaudoti.

 Tad esu laiminga galėdama savanoriauti ten, kur noriu ir kai darbuotojai mane laiko kaip savą žmogų 🙂